niekaniekis

niekãniekis sm. (1) žr. 1 niekniekis: 1. Et, tokį niekãniekį nupirkai – nei šiam, nei tam Slm. Kokį niekãniekį gal ir sugaus Ps. Vištų plunksnos – niekãniekiai (niekam tikę, prastos) Ėr. Prisikrovinėjo visokių niekãniekių (menkaverčių dailės darbų) ir misli[j]a, kad gražu Sb. 2. Lp Neverta apie tokius niekaniekius nė kalbėti rš. Ką čia dirbi niekãniekius, t. y. niekus J. Vaikeliai, kokius niekãniekius rašot, kas jum bus par pelnas? Kpr. Aš nekenčiu, kad už niekãniekį vaikus glumina Lš.